Rudnelė (Rudnia) – nuošalus nykstantis Dzūkijos kaimas. Kai G. Didelytė čia įsigijo sodybą, trims čia gyvenusioms našlėms pasakė, kad sutvarkiusi reikalus Vilniuje, sugrįš žiemoti. Tačiau kai 1996 metų gruodį dailininkė su maisto atsargomis atvyko į Rudnelę žiemoti, kaimas ją pasitiko tyla. Paaiškėjo, kad moterys buvo išvykusios pas vaikus ir gimines iki pavasario. Todėl savo dienoraštį G. Didelytė pradeda: „Einu į tuščią kaimą…“

„Sajos ąžuolas“ – tai kaimynystėje, rašytojo Kazio Sajos sodyboje, augantis ąžuolas.

Įsikūrusi Rudnelėje, apgriuvusiame kluone 1996 m. liepos 27 d. menininkė surengė savo parodą „Skroblaus vingiai“ (nuotraukoje kairėje), eksponuotą iki spalio 2 d. (jos gimtadienio). Kaimynystėje gyvenę Kazys Saja ir Zita Mažeikaitė-Sajienė, išvykdami žiemai į Vilnių, paliko G. Didelytei šiuos palinkėjimus.

Šalia savo kūrinio „Moteris – aukuras“ (žr. Grafikos darbai, 1996, Nr. 22) G. Didelytė parašė: „Ji klaidžiojo Dzūkijos miškų pusnynais, viltingai suspindėjus mėnuliui 1996-ųjų gruodžio 27-ąją…“ Agotėlė buvo artimiausia G. Didelytės kaimynė.

Onutė Drobelienė – etnologė, Dzūkijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, G. Didelytės bičiulė.

G.Didelytė iliustruodavo laikraštį „Suomija“, kurio redaktorius buvo Vygandas Čaplikas.

G. Didelytės 1996 m. dienoraščio lapeliai pateko į laikraštį „Šalcinis“

G. Didelytė dėl širdies ligų neretai bendraudavo su gydytojais kardiologais. Gintautas Černeckis, mokytojas, bibliofilas, periodinio leidinio „Žemaičių bibliofilas” redaktorius, kolekcionavo G. Didelytės iliustruotas knygas. Grafikė yra sukūrusi miniatiūrų jo lakonikų knygai „Knygos pakeleivio užrašai“.

Ėsdinimas azoto rūgštimi ypač pakenkė menininkės sveikatai.

Domas Akstinas, leidėjas, meno kolekcininkas didelis G. Didelytės kūrybos gerbėjas, buvo įsigijęs nemažai jos darbų. Nuotraukoje G. Didelytė šalia savo miniatiūrų iš Domo Akstino kolekcijos parodos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje 1996 m.

Gugutis – artimiausia ir gražiausia Rudnelės kalva. Jos pušų viršūnes dailininkė matydavo pro savo langą.

G. Didelytės piešinys, vaizduojantis jos artimiausius kaimynus Agotėlę ir rašytoją Kazį Sają.

Skoblaus upelio pakrantėje stovinčią savo pirtelę menininkė pavadino Meletos vardu.

Vandens nešimą iš Skroblaus menininkė gražiai pavaizdavo darbelyje „Mano ūkis“ (žr. Grafikos darbai, 2000, Nr. 3).

Ciklas „Slaptaknygės“ – knygnešystei skirti G. Didelytės grafikos kūrinėliai (žr. Grafikos darbai, 2001, Nr. 4–7).

Po vėjuotų dienų Rudnelėje dažnai dingdavo elektra.

Vaclovas Vingras, kultūrologas, visuomenininkas, G. Didelytę pažinojęs nuo studijų laikų, viešino jos kūrybą Šiauliuose. * Vytenis Rimkus, menotyrininkas, Šiaulių universiteto profesorius, vertinęs ir viešinęs G. Didelytės kūrybą spaudoje.

Savo katinėlį dailininkė mėgo piešti įvairiomis pozomis, vaizdavo jį ir savo kūriniuose (žr. Grafikos darbai, 1999, Nr. 1; 2005, Nr. 6).

Onutė Grigaitė – biologijos mokslų daktarė, Čepkelių rezervato botanikė, kartu su G. Didelyte parengė ir išleido knygelę „Raiste“.

Ciklas „Dainavos klodai“ skirtas Dainavos vardo paminėjimo 750-mečiui. „Afroditės“ – (žr. Grafikos darbai, 2000, Nr. 2–3).

Savo darželį G .Didelytė vadino „Laumės daržu“.

Spalio 2-oji – G. Didelytės gimtadienis.

Nuotraukoje G. Didelytės namelis, už jo matosi rašytojo Kazio Sajos sodyba.

Gediminas Pempė, taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities raidą Lietuvoje.

Miniatiūra su pelėda – „Planetos sargas“ (žr. Grafikos darbai, 2001, Nr. 1).

Miniatiūra „Mindaugo Lietuva“ (žr. Grafikos darbai, 2003, Nr. 1–2).

*„Andromedos“ – iliustracija bendrai G. Didelytės ir mokslininkės O. Grigaitės knygelei „Raiste“. Andromedos – visada žaliuojantys pelkių krūmokšniai, o graikų mitologijoje Andromeda – Etiopijos karaliaus dukra, kurią išgelbėjo Dzeuso sūnus Persėjas. Šiai meilei atminti danguje įsižiebė Andromedos žvaigždynas, o pelkėse pražydo andromedos.

*Drebulėle G. Didelytė vadino savo dirbtuvėlę, įrengtą šalia kluono.

*Miniatiūra „Žalčio burtai“ (žr. Grafikos darbai, 1998, Nr. 3).